- rūdynas
- rūdýnas sm. (1, 3) 1. Q515, Lex85, Krz158, N, D.Pošk, JbL209 pelkė su rudu vandeniu, durpynas: Tokie rūdynaĩ – rūdys iš žemės eina Pvn. Kur virdulys rūdžių, kur rūdys iš žemės kinla, vadinas rūdýnas J. Vanduo niūkso rūdyne J. Į rūdyną gyvuliai neina, ba klampu Ig. Rūdyne tik viksvos auga Ig. Blogos mūso žemės – tokie rūdynaĩ Rdn. Užsiėjau per rūdýną, tai kap tik klumpes išnešiau Prn. Tokiam rūdýne ugnikės rodės Vdk. Naminė (degtinė) ruda it rūdynų vanduo rš. Jos juodai skalbia rūdynuose JV933. Lopinį iškvorbyt nešė rūdynañ, ba kvorbos nebuvo Pls. Pievon rūdynai būna – ten dažom audeklus Mrc. Surinkus nuo rūdynų viršuj stovinčias geležies rūdis ir supylus jas į alksnio žievių skystimą, gaunama juoda dažyvė rš. Vesk bėrą žirgelį į pūdymelį, mesk aukso žiedelį į rūdynelį KlpD84. Vesiu žirgelį į pūdymėlį, mesiu kardelį į rūdynėlį LTsII310. Rūdyk, rūtų vainikėlis, raudame rūdynė̃ly JD334. Purvynai, rūdynai – negaliu jotie, nemunai, ežerai – negaliu plauktie LTR(Mrk). Rūdynai, purvynai neišbrendami, juodbėri žirgeliai neišvedami LTR(Vdk). Sunku nendrelei rūdyne augtie, rūdyne augtie terp vandenėlių BsO173. Oi nieks nežino, nieks neįžiūri, kas dugne Nemunėlio, ar rūdynėliai, ar akmenėliai, ar šviesūs smiltynėliai Vd. Gulk, senas, pataluose kaip šiekšta rūdýnuose JV641. 2. turintis rūdžių, rūdinas vanduo: Pro tą kelmyną juodas rūdynas teka LTR(Kpč). Bėga kraujeliai kaip rūdynelis (d.) ž. O čia tekėjo rudas rūdynelis RD154. Grynais šiaudais pašėrė, rūdynužiu pagirdė JD622. 3. rūdos turinti žemė: Čia prasta žemė, ba apačioj rūdýnas toks Dg. 4. M, BŽ493, GTŽ rūdos telkinys, kasykla: Daugelyje vietų rasti senoviniai rūdynai, kuriuose buvo kasama rūda, reikalinga žalvario gamybai rš. Rūdýnų dujos NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.